Praėjus dviems dienoms nuo šio pokalbio, rugsėjo 4d., per repeticiją prieš pasirodymą Denveryje, „Bring Them To Light“ buvo atliktas pirmą kartą. Lamei, aš taip pat galiu paliudyti tą įvykį; tuo metu APOCALYPTICA vaikinai buvo labai sujaudinti – jie grojo be marškinėlių, permirkę prakaitu. Bet tikrasis bendras pasirodymas buvo rugsėjo 8d. Los Andžele. Vis dėlto nebuvo išvengta įvairių pakeitimų. Iš tiesų, tai buvo pirmas kartas, nuo DIR EN GREY įkūrimo, kai Kyo dainavo ne su savo grupe.
Pozityvus mėgavimasis agresyvia muzika yra kaip terapija
APOCALYPTICA, kai pradėjot turnė su DIR EN GREY, ar pagalvojot, kad „grupė yra kitokia, nei įsivaizdavot“?
Pe: Atsakymas būtų „Yes“ ir „No“. Aš žinojau šiek tiek apie DIR EN GREY prieš susitinkant ir klausiau jų muzikos. Bet kai pradėjom turnė, įnikau į jų muziką. Dabar jaučiuosi įsimylėjęs jų muziką (juokiasi). Kažkaip jaučiuosi susijęs su ja. Jie turi ypatingai galingą ir agresyvią ekspresiją, tačiau ji pozityvi. Daug (muzikos) yra agresyvios ir žiaurios, kur vargina, ar ne? Bet DIR EN GREY yra ekstremalūs, sukelia laimės pojūtį. Tai labai keista.
Pa: Na, Perttu jautrumas yra nenormalus (juokiasi).
Ka: Cha cha cha! Na, aš beveik pagaunu, ką jis nori pasakyt.
Pe: Tikrai? Ji (DEG muzika) ir agresyvi, ir pozityvi. Ji būtent taip atrodo man ir todėl, manau, turi panašumo su APOCALYPTICA muzika. Manau, tai įdomus paradoksas. Pavyzdžiui, man patinka SLAYER, bet jų muzika manęs nepaverčia piktu.
D: Taip pat yra ir fanams.
Kol jūs mėgaujatės agresyvia muzika, yra tų, kurie ja išreiškia savo agresiją. Bet kuriuo atveju, tai yra sveika.
Pe: Taip taip. Tokios muzikos klausymasis man yra terapija (juokiasi). Pozityviai klausydamasis ekstremalios muzikos aš išlieku stabilus (juokiasi).
Supratau. Norėčiau šito turėdamas tikslą, tačiau praeityje, DIR NE GREY, nors esate turėję turnė su daugeliu kitų grupių, dar niekada nebuvote kartu su jokia grupe, turinčia 3 violančelininkus, tiesa?
Ka: Žinoma, ne (juokiasi). Ir anksčiau taip galvojau, kad vykti į turnė su tokių instrumentu, kaip violančelė, turėtų būti labai sunku… Tikrasis instrumento dydis, o komandoje žmonės, išmanantys tik normalius instrumentus.
Pa: Na, tai nelengva (juokiasi). Tačiau žmonės, esantys su mumis turnė, yra geri gitarų technikai. Jie pasirūpina (garso) stiprintuvais ir sintezatoriais. Vienintelis skirtumas tarp violančelės ir gitaros – tai prijungimas (juokiasi). Tuo rūpinamės patys.
Anksčiau buvau sužavėtas, kai jūs dantų šepetėliu braukėte per smičių.
Pa: Smičius yra pagamintas iš arklio plaukų, tačiau ilgą laiką nenaudojant, plaukai sulimpa. Kad apsaugotume nuo to, smičių pravalome dantų šepetėliu.
Ka: Aišku. Bet aš manau, kad yra pavojinga visur vežiotis tokį brangų instrumentą, kaip violančelė. Jis reikalauja atsargumo.
Pa: Taip. Bet per turnė mes nenaudojame tikrai brangių violančelių. Tos violančelės kainuoja apie 4-5 tūkst. dolerių (~10100-12600Lt). Studijoje arba namuose grojame labai senomis violančelėmis. Maždaug 200 metų senumo. Kaina aiškiai skiriasi (juokiasi). Tokios violančelės kaina yra maždaug 300 tūkst. dolerių (~757 tūkst. lt).
Ka: Daug!
D: Jūs negalite jų pasiimti į turnė vien dėl bėgiojimo ant scenos (juokiasi).
Ka: Kai įrašinėjate, iškraipote garsą mikrofonu?
Pa: Turime įvairių metodų, priklausomai nuo dainos. Kartais naudojame mikrofoną tam, kad gautume garso gausmą, taip pat kartais naudojame mediatorius. Galime naudoti abu metodus ir juos maišyti, arba tris mikrofonus naudoti vienai violančelei.
D: Ant scenos violančele grojate kaip gitara, - tai labai įdomu. Spaudinėjote „Wah“ pedalą.
Pa: Iš tiesų mes naudojame gitaroms skirtas sistemas.
Pe: Sintezatoriai, kuriuos naudojate, taip pat yra įdomūs. Kartais grojate garsus, kurie neprimena gitaros. Žinot, per šitą dainą (riaumoja „RED SOIL“)? Aukštas tonas dainos pradžioje skamba labai įdomiai. Kitą sykį gal galėčiau išbandyti sistemą prie jūsų kojų (juokiasi)?
D: Žinoma (juokiasi). Bet palyginus su tuo, ką naudoju Japonijoje, ši sistema yra labiau kompaktiška ir supaprastinta.
Pe: Tuomet kai kitą sykį atvyksiu į Japoniją, išbandysiu (juokiasi).
Būtų įdomu, jeigu jūs kartu ką nors bendro nuveiktumėte Japonijoje.
D: Tiesa!
Pe: Mums taip pat tai patiktų. Ten turėtų būti daug fanų, besidominčių APOCALYPTICA, bet, deja, mes neturime galimybės dažnai nuvykti į Japoniją. Įdomu, ar sunku sudaryti koncertų grafiką Japonijoje. Esam du kartus buvę Tokijuje, bet, jei būtų galimybė, norėtume surengti tikrą turnė.
Pa: 2008taisiais buvo „LOUD PARK“ festivalyje.
Pe: Tikrai? Norėčiau ten ir šiais metais (juokiasi)!
Yra sunkiojo metalo elementas, tačiau neturėtume būti limituojami
Paminėjote „LOUD PARK“, todėl norėčiau APOCALYPTICA vaikinų papasakoti, kas geriausiai apibūdina jūsų muziką? Pavyzdžiui, ar baidotės to fakto, kad esate sunkiojo metalo grupė?
Pa: Mes visai nesipriešinam, kai taip pavadina, bet tiksliau būtų, jeigu sakytume: „Šiokiu tokiu santykiu grupės dainos panašios į sunkiojo metalo.“ Jeigu ir būtų kokia sunkiojo metalo daina, tai ji puikiai apibūdinto violančelės sunkųjį roką.
Ka: Per interviu mūsų irgi dažnai klausia: „Ar DIR EN GREY yra metalo grupė?“
Pe: Ir koks jūsų atsakymas?
Ka: Toks pat, kaip ir APOCALYPTICA. Kai kurios dainos yra metalistiškos, kai kurios – ne. Žinoma, daugelį sunkiojo metalo dalykų mėgstu ir mūsų muzika turi tokių elementų, bet mes nenorime būti limituojami.
Pa: Taip. Mes taip pat. Manau, tai kvaila, patalpinti mūsų muziką į siaurą kategoriją.
Ka: Aš paprasčiausiai manau, kad esame roko grupė. Viskas į tai įeina.
Pe: Tiesa. Pas mus kai kurie elementai net nėra roko (juokiasi).
Rodyk draugams
